atpulti

atpùlti intr. 1. H atsiskirti, atkristi, atšokti: Molis atpúola nuo sienos K. Kap trepterė[jo] čerevyku, ir padelis atpuolė LTR(Drsk). Atpuolė lencūgai nuog rankų jo BtApD12,7. Visur medžių žievė atpuolusi Grž. Duonos pluta per ilgą kepimą atpuola Grž. Vilkalako skūra nuog manę atpuolė (ps.) Trak. Tegu šneka – nuo šnekėjimo ranka koja neatpul̃s Prn. 2. PK53, Q14, R5 atsimesti, atsiskirti, atsitraukti (nuo draugijos, pažiūrų): Prieteliai nuog tavęs atpùls K. Ištiko sumišimas: dešimtis giminių atpuolė nu Roboamo S.Stan. Bet apie tave girdėjo, jog atpulti nuog Maižiešiaus mokini BtApD21,21. Lindo lindo, o paskui jau atpúolė Alk. Duok mums nuog vieros neatpulti Mž274. Tasai nuog malonės ir išganymo yra atpuolęs MTXIIpsl. Neklausąs, atpuoląs nuog klausos, atsispiriąs SD213. Pagadinos nuomonios jų, ir atpuolė nuog lėtumo (nuolankumo) DP568. Idant nu krikščionys ... nuog Dievo slūžbos neatpultų BPII39. | refl.: Atpuolęsis ciecorius Julijanas brš. ║ išnykti, pasibaigti: Jau nuog šitų kaimų baudžiava atpúolė Mtl. Jau pinigų nėr, prekyba atpúolė – badas Gl. Nuo jos prakeikimas atpuolo (ps.) LTR(Slk). ×3. (l. odpadać) pasidaryti nereikalingam: Jau tie darbai atpuola Grž. Po įvykio su auka tas jo sumanymas atpuolė A.Vien. Šis reikalas mums jau atpuolė rš. Daug reikalavimų, kuriuos mums kėlė karas, atpuola sp. 4. kristi atgal, grįžti į tą pačią vietą: Ištiesk tavo ranką ant marių, idant [prasiskyręs] vanduo vėl šę atpultų ant egipcianų BB2Moz14,26. 5. N visiškai neišgijus susirgti iš naujo ta pačia liga, atkristi: Buvo jau pastaisęs, palakstė ir vėl atpuolo. Baisu, kad zapalenė nebūt Skdt. Adra atpuolęs sunkiai serga Vdš. ║ SD213, Q619 vėl atsidurti buvusioje padėtyje: Ar neatpuolei ing tuos pačius griekus? brš. Dabar man atpuola (jau atsimenu) N. 6. parkristi, nuvirsti: Verpdavom naktimis. Atpùlsi skersai lovos porą trejetą valandų Všv. 7. pamažėti, nuslūgti: Buvo muštukė prisikėlus [grietinės], dabar atpúolė Ėr. Vanduo atpúolė į vagą J. Po ligai many atpuolo pūdas be ne ko Klt. 8. sumažėti kainai, vertei, atpigti: Rugiai atpuolė Ėr. Sako tik iki šešioliktai brangu būsiant, o paskui vėl atpùlsiant Lp. | Jai jau tas kavalierius atpuolė (nepatiko), kito tikisi Kt. 9. sumažėti, susilpnėti (šalčiui ar karščiui), atlėgti: Dūmai rūksta žemyn – atpul̃s šaltis Dbk. Langai šyla, gal vėl atpul̃s šaltis Pc. Kad atpultų̃ šaltis, reikia suskaityt trejos devynerios plikių (priet.) Ob. Po grabnyčiom ir šaltis atpúolo Ob. Gerai, kad šaltis atpuolo, galėsma miškan važiuot Ds. Pradeda debesuotis, gal atpul̃s oras Sv. Varnos maudos sniege, pavydna atpùlt Sdk. Kai tik atpuls oras, tai ir mes smarkiau sukrusme prie darbų Užp. Atpúolo oras, atpigo tavoras Mlt. Atpúolo oras (atvėso) – kur jūs beista maudytis Slm. | Buvo prisimetęs karštis akyse, iš kelių daktarų ėmiau vaistų, ir atpuolė Pšl. Ir neramybė tereiškė jos sveikatą: persirgs, atpuls uždegimas, ir patapsi sveika Vaižg. ║ nurimti, atlyžti: Tai da užpyksta tai užpyksta, ale greit ir atpuola Skdt. 10. Mlt, Ssk, Šmn atsileisti, atidrėkti: An vakarą šienas atpuola Mžš. Pabuvo šaltai duona ir atpúolo Ob. Sudžiovinai avižas, o kol malsi, ir vėl atpul̃s Ob. Ar atpúolus taboka, kad nedega? Sdk. Pabus drėgnai ir atpul̃s PnmR. Išnešk rūbus in rasos – atpuls Ktk. Siena atpúolus, net vanduo teka Ds. 11. turėti, pasigauti laisvo laiko, atitrūkti, atspėti: Atpuldamà nusikasiau bulves Mrj. Neužmiršk mūsų, apsilankyk kada atpùldamas Grž. Tik atpul̃s nuo darbo ir lekia an mergas Mlt. Ir eilinis darbininkas, atpuolęs nuo kitų darbų, tų vietų nori paregėti rš. Tik atpuldama, o, žiūrėk, kiek prisirinkau kmynų Gs. Kur tik atpul̃s, vis su juo Ėr. Siūk ir siūk kada atpúolus Lp. 12. pasidaryti laisvam, atliekamam: Jei atpuls kiek laiko, tai nuvažiuosim Jnšk. Atpúolamu laiku padarysiu ir tą tavo tarankį Brs. Atpuolesniù nuo darbo metu galėsi ir sau ką pasitaisyti Grž. Kai atpuola dykesnis čėsas, nueinam pagrybaut Jnšk. 13. Up sutapti, atitikti: Ne giminė, tik pavardė atpul̃na Užv. Vardas tik atpúolė – ne tas kaimas Pvn. Atpul̃na kalba apei tave (teisybę kalbėjo, tikrai taip yra) Krš. Senių maliodijos (spėjimai) dabar nebatpul̃na (nebeįvyksta, nepasitvirtina) Krš. Davatkos viena kišo, kita kišo, kol atpuolė raktas, kurį galima jutrinoje pasukinėti Žem. Mes turiam rūpesnį pamokymą paduoti tame rašte ..., ūkininkams išleistame, visokias žinias, pagal rėdą dalių meto atpuolančias IM1852,29. ║ tikti, priderėti: Nei vienas kitas lietuviškas laikraštis mums geriaus neatpuola, kaip „Aušra“ A1885,26. | refl.: Anie patys statys, kaip anims atsipùls (atrodys) Pj. ×14. pasitaikyti, atsitikti: Neatpúolė mun atšauti į tokius jo žodžius Šts. | refl.: Atsipula teip pat su žiedu vaiknešiu, su žiedu antru P. 15. greitai atbėgti, atskubėti: Aš be dvasios čia atpuoliau tau naujienos pasakyti S.Čiurl. Kaip sužinojo, ka brolis parvažiavo, tai dėdyna tujau atpúolė pry ano Kv. Nespėjo išvažiuoti, tujau atpúolė pasigrobti palikimo Kv. Ko čia daba àtpuli – tik pradėjo virti, i jau bėga! Lkv. Bene kas čia šį vakarą atpuls Žem. Atpul̃s jie, pamatysit, kokie geri bus Sml. Levutė atlėkė atpúolė, mislijo, kad pietus gaus Pc. Meška, pamačiusi atpuolant kažkokį žvėrį, nukrito ant liūto LTR(Žd). ║ užklupti, užeiti: Ir vė naktis atpuls, ir vė bus šunio šūdas (nieko nepadarysi) Lp.

◊ ant širdiẽs atpùlti atsiminti: Piktas anų apsiejimas atpuolė anims ant širdies I. Atpuolė karaliams ant širdies, jog čion tura būti galas anų kelionės I.

į gálvą atpùlti prisiminti: Buvau užmiršęs, laimei, kaip tik atpuolė į galvą Vvr. Tuojau atpuolė jai į galvą urėdo kalba Žem. Man viena gera mislis į galvą atpuolė rš.

\ pulti; antpulti; apipulti; atpulti; dapulti; įpulti; išpulti; nupulti; papulti; parpulti; perpulti; piepulti; prapulti; išprapulti; pripulti; supulti; užpulti